•  

Atgal

Ar būtina veisti?

TIK FAKTAI :

KOKYBĖ. Šuniukų kilmės dokumentai, išduoti kinologų organizacijų, dar nėra šuns kokybės garantas, o tik grynaveisliškumo įrodymas. Daugumos „škotų“ nereikėtų veisti. Verta veisti tik genetiniu ir reprodukciniu požiūriu perspektyviausius gyvūnus, nes šuniukai turi pralenkti tėvus. Turintiems kitokių tikslų ne pro šalį žinoti: gyvybės „nesugrąžinsi“ atgal, net jeigu tai būtų akla ir suluošinta būtybė.

KAINA. Šunų gimimas – ne būdas prasimanyti pinigų (kai suprantamas teisingai). Rūpinimasis kalės ir naujagimių sveikata, kokybiška šuniukų priežiūra, geriausias pašaras, tinkamų auginimo sąlygų sudarymas, veterinarinė priežiūra (skiepai ir kt.), kilmės dokumentų forminimas, reklama – už visa tai tenka sumokėti prieš parduodant šuniukus. Dar pridėkime: kai kurių veislių terjerėms-mamoms (pvz.„škotėms“, Jorkšyro terjerėms) dažnai prireikia Cezario pjūvio, gimsta silpnų šuniukų, prireikia dirbtinai maitinti tik ką gimusius šuniukus arba net užmigdyti silpnus padarėlius, siekiant išsaugoti likusiuosius.

PARDAVIMAS. Pirmą kartą laikantieji šunį arba kalę – nežinomi kinologų pasaulyje, todėl nėra galimybių jiems daug padėti. Dar įvertinkime prarastą laiką ir ekonomines sąnaudas, kai tenka išlaikyti neparduotus šuniukus, kol šiems sukaks keturi, aštuoni ar daugiau mėnesių. O ką daryti su neparduotais šuniukais?

GIMIMO DŽIAUGSMAS. Jeigu nusprendėte veisti todėl, kad Jūsų vaikai norėtų pamatyti, kaip gimsta šuniukai, žinokite: gimdymas dažniausiai prasideda vidurnaktį arba veterinarinės gydyklos operacinėje. Kai kurios kalės nėra geros motinos – gimdymo metu jos elgiasi agresyviai. Be to, šuneliai gali gimti su didžiuliais fiziniais defektais, tenka juos užmigdyti.

LAIKAS. Patyrę veisėjai Jums papasakotų, kaip jie praleidžia daugiau kaip 130 valandų , kol išaugina puikią vadą. Pirmąsias dvi savaites (o kartais ir ilgiau) turite būti šalia mažųjų nuolatos – dieną ir naktį! Jūsų laukia ilgos bemiegės naktys. Net po šuniukų atjunkymo reikia rūpintis gera kalės mityba ir priežiūra. Dar laukia daugkartinis kasdienis šuniukų valymas, rūpinimasis jų sveikata, gera mityba, odos ir kailio priežiūra, kailio kirpimas, auklėjimas, socializacijos problemos, supažindinimas su aplinka...

Jei neturite vietos atskirti silpnų, nesveikuojančių šuniukų arba stokojate laiko, verčiau atsisakykite minties apie veisimą. Juk be galo sunku, beveik neįmanoma parduoti apleistus, prastos fizinės ir psichinės būklės šuniukus.

ŽMOGIŠKUMAS. Ar žinote, kur nukeliauja mūsų mažieji draugai? Tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse yra daugybė benamių, valkataujančių šunų (didelė jų dalis – veisliniai), dalis jų kasmet miršta nuo išsekimo, ligų, papuola po automobilių ratais, o jų gretas papildo nauji „likimo broliai“.

Taigi, ar veisti?

TAIP, jeigu:

  • šuo, abu jo tėvai bei Jūsų augintinio „partneris“ ir jo tėvai yra sveiki, neturi genetinių ydų;
  • augintinis atitinka veislės standartą ir puikiai vertinamas parodose;
  • yra stabilios psichikos (nebailus, neagresyvus), puikaus temperamento;
  • turi bent keturis tituluotus protėvius trijose kartose;
  • turi Lietuvoje galiojančius ir Lietuvos kinologų draugijos patvirtintus dokumentus;
  • esate pasirengę visoms galimoms išlaidoms, susijusioms su šuniukų ir kalės sveikatos priežiūra (įskaitant vet. paslaugas) mažiausiai 10 savaičių ir ilgiau, kol rasite tinkamus šeimininkus.

NE, jeigu:

  • neturite atliekamo kambario, kur kalė ir šuniukai jaustųsi saugiai gimdymo metu ir po jo;
  • negalite tutėti tiek išlaidų, kiek prireiktų nenumatytais kritiniais momentais (gimdymo metu arba pirmąsias dvi savaites po jo);
  • neturite informacijos apie būsimų šuniukų bei jų protėvių sveikatos sutrikimus, kuriuos gali perduoti ir patinas, ir kalė;
  • sumanėte kergti kalę tik todėl, kad šito trokšta jūsų vaikai. Gimimo procesas nėra nei labai gražus, nei malonus, jis susijęs su krauju, netvarka, netgi su mažų šunelių mirtimi, ypač jeigu neturite patirties. Dauguma dorų veisėjų, tinkamai prižiūrinčių savo augintinius, nepralobsta juos pardavę, o patiria ekonominių nuostolių. Jeigu pasiseka parduoti šuniukus, belieka tik džiaugtis, o jei ne – kiekviena diena atneša išlaidų. Be to, gali paaiškėti, jog neparduoti šuniukai iš viso neturi jokios ateities.

Vienintelis veisimo tikslas – PATOBULINTI, PAGERINTI VEISLĘ. Ir to reikėtų imtis labai atsakingai, prieš tai įgijus pakankamai žinių apie veislės specifiką. Sukurdami naują gyvybę, už ją ir atsakote.

Veisimo realijos:

  • veisdami savo kalę rizikuojate jos sveikata ir net gyvybe;
  • pajamos už parduotus šuniukus neviršija visų su veisimu susijusių išlaidų;
  • Jūsų laukia bemiegės naktys;
  • Net ir vieno šuniuko mirtis yra labai skaudi;
  • Jokia veterinarinė pagalba nėra visagalė.

Atgal