•  

Atgal

Atostogos

Svarbu nepamiršti

Pagaliau sulaukėme šiltų, šviesių orų - puikaus laiko tiek mums, tiek mūsų keturkojams. Kelionės, atostogos, savaitgaliai gamtoje - visi to pasiilgome. Pavasario proga, tam, kad niekas netemdytų laisvalaikio malonumų, trumpai priminsiu pagrindines šiltojo sezono problemas ir kaip jų išvengti.

Kelionės automobiliu

Dauguma šunų be galo mėgsta keliones automobiliu, kadangi tai reiškia galimybę būti šalia mylimo šeimininko ir mėgautis naujais nuotykiais. Svarbu automobilyje surasti saugią vieta keturkojui, nuo pat pirmųju pasivažinėjimų pratinti, kad jis nesiblaškytų, netrukdytų vairuotojui ir nesukeltų avarinių situaciju. Nedidelius šunis ir kates geriausia vežti specialiai tam skirtuose boksuose - čia jie jaučiasi saugiau ir patogiau. Maži šuniukai dažnai kenčia nuo pykinimo bei vėmimo mašinoje, kadangi jų vestibuliarinis aparatas yra dar labai jautrus. Labiausiai pykina važiuojant miesto gatvėmis, staigiai didinant ir mažinant greitį, darant daug posūkių. Šuo tampa neramus, stipriai sielėjasi, gali vemti. Augant šios bėdos dažniausiai praeina, tačiau kai kurie šunys visą gyvenimą sunkiai pakelia važiavimą automobiliu. Kenčiantys nuo supimo gyvūnai nemėgsta ir bijo kelionių. Todėl svarbu nuo pat mažens tinkamai pratinti šuniuką - pradžioje vežioti netolimais atstumais, po 10 - 15 minučių, prieš tai jo nereikėtų daug maitinti, geriausia, kad šuo būtų paėdęs šiek tiek lengvai virškinamo pašaro. Reikia, kad mašinoje nebūtų karšta ir tvanku. Stipriai nuo supimo kenčiantiems šunims kartais būna lengviau, jei jie važiuoja automobilyje uždaram, uždengtam tamsiam bokse. Jei vėmimas nepraeina, veterinaras paskirs tinkamu vaistu nuo pykinimo, kurie yra duodami keletas valandų iki planuojamos kelionės.

Kitas pavojus - praviri automobilio langai. Šunys labai mėgsta iškišti galva per atidarytą važiuojančio automobilio langa, ypač, kai karšta. Tai pavojinga, kadangi del stipraus vėjo ir dulkių po tokių pasivažinėjimų šunys dažnai suserga ausų bei akių uždegimais. Negalima taip vežti ir ką tik ežere ar upėje išsimaudziusio šlapio šuns, kadangi jis gali lengvai peršalti ir susirgti periferinių nervų uždegimu arba miozitu ( raumenų uždegimu ). Jau sekantį rytą po tokios kelionės gali atsirasti pūlingos išskyros iš akių, ausų, šuo gali sunkiai vaikščioti, cypti pasukdamas galvą ar ėsdamas dėl skaudančių raumenų.

Taip par važiuojant dideliu greičiu šunys dažnai kenčia nuo į juos atsitrenkiančiu skraidančių vabzdžių, kurie gali rimtai sužeisti, ypač, jei pataiko į nosį ar akį.

Labai svarbu NIEKADA nepalikti vieno šuns automobilyje vasarą. Net ir trumpam. Uždarytas automobilis labai greitai įkaista kaip šiltamis, todėl gyvūną labai greitai gali ištikti šiluminis. Jo pasekmės, net ir greitai suteikus pagalbą, gali būti liūdnos ir ne visada pavyksta gyvūną išgelbėti. Jei radote mašinoje tankiai kvėpuojantį, apsvaigusį ar nualpusį šunį, reikėtu jį kuo greičiau išnešti i gryną orą, paguldyti pavėsyje, apdėti kūna šlapiais rankšluosčiais arba apipilti vandeniu stengiantis sumažinti kūno temperatūrą ir kuo skubiau vykti į artimiausią gydyklą.

Panašus į šiluminį yra ir saulės smūgis. Jis ištinka, jei šuo ilgą laiką būna ant tiesioginių saulės spindulių negalėdamas pasitraukti į pavėsį, neturėdamas vandens. Saulės smūgis ištinka del galvos kraujagyslių hipertermijos. Šuo gali pradėti vemti, svyruoti daug šlapintis, prarasti sąmonę. Ypač atsargiems vasarą reikėtų būti per parodas ar paplūdimyje - pasirūpinkite, kad šuo visada turėtų pavėsį bei pakankamai geriamo vandens, zooprekių parduotuvėse galima įsigyti net ir specialių šuniškų kepuraičių. Primoji pagalba - kaip ir siluminio smūgio. Abi šios ligos reikalauja kuo skubiausios veterinarijos specialisto pagalbos.

Geliantys vabzdžiai

Musės, uodai, bitės, vapsvos, kamanės.

Jautresnės odos, alergiški šunys dažnai kenčia nuo uodų ir smulkių muselių įkandimų. Po pasivaikščiojimo gamtoje ir susidūrimo su šiais vabzdžiais šuns kūną išberia smulkiais mazgeliais, įkandimo vietoje plaukas atrodo lyg paisišiaušęs, gyvūnas gali kasytis, ypač dažnai nuo to kenčia trumpaplaukiai šunys. Stirpiai sukandžiojus, šuo gali sutinti, ypač snukis ir akys. Tokiu atveju geriausia iš karto kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris suleis vaistų nuo alergijos, kadangi ilgiau palaukus įkandimo vietos dažnai ima pūliuoti, ilgai gyja. Dabar rinkoje jau atsirado eilė lašinamų ant odos preparatų gyvūnams, kurie atbaido uodus ir muses, juos galima naudoti profilaktiškai vieną kartą per mėnesį.

Taip pat šunys, ypač jauni, labai mėgsta gaudyti bites ir vapsvas, kartais tiesiog užmina ant jų bėgiodami po žolę. Šių vabzdžių įkandimai taip pat yra pavojingiausi alergiškiems gyvūnams. Be to kad yra skausmingi ir nemalonūs, jie gali sukelti stiprią alerinę reakciją ir net anafilaksinį šoką bei mirtį , ypač jei įgelia ne pirma kartą. Pavojinga yra ir tai, kad dažniausiai bitės įgelia į liežuvį arba burną, leižuvis ima stipriai tinti ir nesiimant specialių priemonių šuo gali tiesiog uždusti per gana trumpą laiką. Čia taip pat padės veterinarijso gydytojas. Alergiškų šunų savininkams mes patariame visada turėti po ranka gydytojo parinktų antialerginių preparatų, kad esant gamtoje ar sodyboje, kur nebus galimybės greitai pasiekti veterinarijos gydytoją, galėtumete suteikti pirmą pagalbą patys, bent jau kol atvyksite į artimiausią gydymo įstaigą.

Maudynės

Šunims maudantis ežeruose bei upėse, lakstant pakrantėmis dažniau pasitaiko infekcinės bei alerginės odos ligos, pvz: šlapiasis bei konkatinis dermatitai. Apie juos buvo smulkiai rašyta ankstesniuose numeriuose. Priminsiu tik tai, kad po maudynių upėje ar ežere, pasivaikščiojus kūdros pakrante, patartina šuns kaili gerai išplauti specialiu šampunu arba tiesiog tekančiu vandeniu. Vandens telkiniuose gausu mikroorganizmų bei bakterijų. Jie nekenkia sveikai odai, bet greitai pradeda daugintis menkiausiuose odos įbrėžimuose - jie ima pūliuoti. Taip pat keletą dienų nereikėtų leisti plaukioti ką tik nukirptiems ar triminguotiems gyvūnams.

Šaltinis

Atgal