•  

Atgal

Babeziozė

Babeziozė - tai pirmuonių (lot. - Babesia Canis), parazituojančių šuns eritrocituose, sukeliama liga. Juos perneša plačiai mūsų krašte paplitusios ganyklinės erkės, todėl liga pasireiškia tuose regionuose, kur yra ypač daug babezijas nešiojančių erkių. Šį pavasarį ypač ryškus babeziozės protrūkis buvo pastebėtas pietų Lietuvoje. Kiti kraujasiurbiai vabzdžiai susirgimo neplatina. Užkrėstų erkių seilių liaukose būna daugybė šių parazitų. Įkandimo metu jie patenka į šuns kraują, bręsta, infekuoja eritrocitus, maitinasi jų citoplazma bei juos ardo. Kai parazitų neturinti erkė įkanda sergančiam šuniui - babezijos vėl patenka pas pernešėja ir tokiu būdu ši liga sparčiai plinta.

Persirgę gyvūnai antrą kartą neužsikrėčia. Todėl dažniausiai pavojingose zonose suserga jauni arba naujai atvežti suaugę gyvūnai.

Inkubacinis babeziozės periodas trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė, kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. Šiuo periodu tirinat periferinį kraują, jame randama daugybė sukėlėjų.

Ligos eiga gali buti žaibinė (šuo gali greitai silpti ir net nugaišti), ūmi ar lėtinė. Tai labai priklauso nuo šuns atsprumo, gretutinių ligų ir kitų faktorių. . Susirgus pakyla aukšta temperatūra ( iki 41 C ), šuo tampa, liūdnas, apatiškas, blogiau ėda arba visai neėda, krenta svoris, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos (dėl anemijos bei hemolizinės geltos), šlapimas tampa rausvai rudas, kartais šunys vemia, negali pasituštinti arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. Šuningos kalės gali abortuoti. Ligos eiga labai priklauso nuo bendros organizmo būklės. Seni ar nusilpę šunys serga daug sunkiau. Negydomi gyvūnai gali gaišti dėl besivystančio širdies bei kvėpavimo nepakankamumo. Pradėjus gydyti iš karto - prognozė gera. Todėl svarbu ilgai nedelsti pastebėjus bet kurį iš šių požymių. Liga nesunkiai diagnozuojama pagal būdingus simptomus bei tiriant periferinį kraują. Babezijos ryškiai matomos mikroskopuojant nudažytus eritrocitus. Tai padeda veterinaijos gydytojui diferencijuoti ją nuo kitų tipų anemijų, leptospirozės, apsinuodijimų. Gydymui naudojami specifiniai preparatai veikiantys prieš babezijas. Jie leidžiami vieną arba du kartus. Taip pat naudojama nespecifinė simptominė terapija - lašelinės tirpalų infuzijos, vitaminai, imunomodeliatoriai, kraujodarą skatinantys preparatai. kartais net kraujo perpylimas.

Norint išvengti šio nemalonaus susirgimo, reikia vengti kontakto su pernešėju. T.y - stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo. Tam galima pasirinkti daugybę įvairių bei patikimų preparatų - antkaklių, aerozolių, lašelių. Veterinarijos gydyklose ar vaistinėse dirbantys specialistai visada parinks tai, kas labiausiai tinka kiekvienam gyvūnui. Ypač saugoti reikėtų šuningas pateles. Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikėtų kuo greičiau ištraukti. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kažkokių kitų skysčių, kadangi dusdama erkė išskirs dar daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti bus žymiai didesnė. Erkę traukti rekėtu suimant pincetu ar specialiu traukikliu prie pat šuns odos ir atsargiai sukant prieš laikrodžio rodyklę. Negalima jos traukti per jėga, kadangi odoje gali likti nuplyšusi erkės galvutė ar kojytės.

Atgal