•  

Atgal

Skajaus terjero sveikata

knyga apie Skajau terjerus

Didžiausią savo gyvenimo dalį Skajaus terjeras neturi jokių didesnių problemų su sveikata, mėgaujasi sveika gyvensena, yra judrus ir gerai pasiduoda dresavimui. Šuns sveikatą reikia tikrinti kartą per metus, nebent įvyko koks nors nelaimingas atsitikimas.

Normali Skajų terjero temperatūra yra 101.5 laipsniai pagal Farenheito skalę (38.5 laipsniai pagal Celsijaus termometrą). Jeigu šuns temperatūra pakilo, jo nosis bus šilta ir atrodys prislėgtas, nusiminęs. Tam, kad galima būtų patikrinti šuns temperatūrą, reikia turėti rektalinį termometrą (susijęs su tiesiąja žarna); jeigu jūs tokio termometro neturite, galite jį nusipirkti vaistinėje ir laikyti namų vaistinėlėje. Maža tikimybė, kad jums teks dažnai juo naudotis, tačiau jeigu jo netyčia prireiks, jis visada bus jums žinomoje vietoje.

Savo šuns skiepijimų liudijimą laikykite saugioje vietoje ir kartu su veterinarijos gydytoju tikrinkite, kada yra tinkamas laikas skiepyti šunį. Laikykite įrašus apie vaistų nuo kirmėlių dozes, kai jūsų šuniukas buvo dar mažas. Suaugusiam šuniui vaistų nuo askaridžių ir kaspinuočių reikia duoti du kartus per metus. Laimei, Britanijoje apvaliosios širdies parazitinės kirmėlės (Dirofilaria immitis) nekenkia šunims, tačiau kitose šalyse jos gali sukelti mirtį.

Reguliariai tikrinkite šuns ausis; jie turi būti valomi retkarčiais, galbūt du kartus per metus, o galbūt ir daugiau. Tinkamas ir atsargus medvilninės vatos pavartojimas gali būti viskas ko jums reikia, pabrėžiu: „tinkamas ir atsargus“. Jeigu pastebėjote bet kokias išskyras iš ausų, arba šuo laiko savo galvą pasvirusią ant vieno šono ir kaso ausį be akivaizdaus palengvėjimo, pasikonsultuokite su veterinaru.

Šuns dantys turi būti prižiūrėti, nes atsiranda dantų akmenų (lygiai taip pat, kaip pas žmones), kuriuos reikia pašalinti. Jeigu taip nebus padaryta, šuniui gresia susirgti kokią nors dantenų liga, kas bus dar didesnė problema. Nupirkite savo šuniui dantų šepetuką, tačiau nesitikėkite, kad jis naudosis juo pats! Kartkarčiais valykite jam dantis. Jis lengviau pripras, jeigu pradėsite tada, kai išdygo visi antriniai dantys. Naudokite bet kokios rūšies dantų pastą. Jeigu atsiras labai storas dantų akmenų sluoksnis, veterinaras turės pašalinti jūsų šuniui dantis, tačiau reguliarus valymas padės sumažinti akmenų atsiradimą.

Šunys, kurių mitybą sudaro minkštas maistas, labiau linkę turėti problemų su dantimis. Būtent dėl šitos priežasties šuniui reikalingas kietas maistas, kurį galėtų kramtyti, kaulo čiulpai irgi yra gera idėja, arba maisto pakeitimas į universalų sausą traškų ėdalą gali padėti išlaikyti dantis geros būklės.

Šunims, taip pat kaip ir žmonėms, reikalingos aukštos kokybės grūdinių kultūrų skaidulės , ypatingai mažiems šuniukams, kuriems galbūt trūksta judėjimo. Tai taip pat tinka ir senesniam šuniui, kai dėl jo amžiaus, šuo fiziškai sulėtėja. Padėti gali maisto papildymas su sėlenomis, tačiau pasikartosiu, kad universalaus sauso ėdalo, kuriame gausu sėlenų, tikrai turėtų užtekti.

Jeigu jūsų šuo trinasi užpakaliu į grindis, arba atrodo, tarytum jis nori pakasyti apatinę dalį, tai tikėtina, kad reikia ištuštinti jo analines liaukas. Jūsų veterinaras greitai tai ištaisys, tačiau turite nedelsiant pradėti gydymą, kad būtų išvengta infekcijos patekimą į liaukas.

Dažnai paplitusi liga, kuri gali atsirasti bet kada per visą šuns gyvenimą, yra viduriavimas. Kartais šita išsekinanti liga būna sukelta valgant maisto atliekas, laisvalaikio metu kai kurie šunys džiaugiasi šituo, nepaisant pasekmių! Vis dėlto, gali būti ir kitų priežasčių, ir jeigu viduriavimas tampa pasikartojančia problema, kreipkitės į veterinarą.

Kaip ir žmonės, šunys lengvai pasiduoda „skausmui“, tad liga gali tęstis tik vieną dieną. „Sirguliuojantys“ šunys norės valgyti žolę, kas sukels vėmimą, ir kartais suveikia kaip natūralus vaistas.

Vasarą problemų gali sukelti blusos, utėlės ir erkės. Apkrėstas blusomis arba utėlėmis šuo be paliovos kasysis, dažnai sudraskydamas odą jis didina riziką infekcijos patekimui į organizmą. Kasymas gali sugadinti šuns kailį vos per keletą valandų ir reikės pralaukti daug mėnesių, kol jis vėl ataugs. Svarbiausia, kad jūsų šuo niekados neturėtų parazitų; reguliari priežiūra padės išvengti nepageidaujamų lankytojų.

Blusos, paliekančios mažas juodas kruopelytes, gali būti matomos judant kailyje. Erkės tvirtai prisikabina tam tikrame taške, dažnai aplink galvą ir ausis. Erkės yra didelė problema, nes jų burnos dalelytės įsismeigia į šuns odą; bandant ištraukti erkę, pačios žnyplutės liks neištrauktos. Mažas alkoholio kiekio užpilimas ant erkės gali išlaisvinti nuo žnyplučių suspaudimo. Kartais erkių ištraukimas gali tapti šlykščios žaizdos priežastimi. Iškilus abejonei, rekomenduojama nuvažiuoti pas veterinarą. Erkės paprastai apsigyvena prie žemės ūkių.

Paskutiniu metu, kai buvo išaiškinta, kad stirninės erkės yra Laimo ligos nešiotojai Šiaurės Amerikoje, erkės įkandimas tapo tikrai grėsmingas. Ligi šiol susirgti Laimos liga Britanijoje yra retenybė, tačiau žmonės vis tiek buvo perspėti nevaikščioti plikomis kojomis po teritorijas už miesto, parkus, kuriuose yra elnių arba miškus. Pranešta, kad šunys, infekuoti Laimo liga, gali net keletą savaičių nerodyti jokių akivaizdžių ligos požymių, tačiau gali pasireikšti kaip šlubavimas dėl neaiškių priežasčių. Ligos buvimui įrodyti turi būti atliktas kraujo ištyrimas, ir, jeigu rezultatas teigiamas, paskirti atitinkamą gydymą. Kaip jau buvo paminėta, reguliari kailio priežiūra parodys, ar šuo turi parazitų.

Jeigu pastebėjote pas savo šunį blusas, tai žinokite, kad jis galėjo jas pagauti nuo katės, kuria gal būt irgi laikote, nuo ilgos žolės arba kitų šunų. Blusos yra labai judrios ir nebūtinai užsilieka pas pati šunį, todėl aplinką irgi būtina išvalyti. Reikės kruopščiai išplauti šuns kailį, o jūsų kiliminę dangą ir minkštus baldus apipurkšti specialiais purškalais. Atitinkamu purškalu vabzdžiams naikinti galite įsigyti iš savo veterinaro. Blusos būna įkyriausios esant šiltam orui. Kadangi jų gyvenimo trukmė yra daug dienų, šuns apsikrėtimas zooparazitais gali pasikartoti, todėl rekomenduojama apipurkštinėti aplinką su tam tikrais laiko intervalais.

Problemas, susijusias su oda, sukelia ne tik parazitai. Sukėlėjais gali būti žiedadulkės, dulkių erkės, stresas, mitybos pakeitimas arba pasikeitimai, susiję su hormonais. Tai gali neigiamai paveikti jūsų šuns savijautą ir sukelti „karštąsias dėmes“ („hot spots“). Laimei, tai gali būti lengvai išgydoma naudojant kremą, į kurio sudėtį įeina gliukokortikosteroidas (kortizonas). Mitybos pakeitimas gali tapti problemų su oda priežastimi, todėl mitybos įpročius visada reikia keisti palaipsniui. Kartais padeda pakeitimas į ėrienos ir ryžių dietą, arba prekybininkų paruoštą vegetarinį maistą šunims. Vis dėlto, jeigu jūs esate vienas iš Skajaus terjero, turinčio problemų su oda, šeimininkų, turėkite omeny, kad tikros priežasties nustatymas gali užtrukti net porą mėnesių. Svarbu neprarasti kantrybės ir rūpestingai stebėti šuns elgesį, ir kai tik bus pastebėta priežastis, galima paskirti vaistų ir tikėtis, kad problema nepasikartos.

Šiais laikais ypač paplitęs šuns susirgimas vėžiu. Krūtų piktybinis auglys žinomas gan seniai, ypač pas senesnes kales, ir jeigu jis išsiplečia ir užkrečia pieno liaukas, reikia sužinoti jo dydį ir augimo spartą. Laimei, daugelis jų nepiktybiniai`ir nebūtinai turi būti pašalinti. Tačiau, jeigu buvo pastebėta, kad navikas greitai auga, pasikonsultuokite su veterinaru, kuris, tikriausiai, prieš augliui pradėjus plėstis į kitas kūno dalis, privalės jį pašalinti.

Jauniems šuniukams yra būdingas šlubavimas, kuris Skajų terjerams atsiranda tarp penkių mėnesių ir vienerių metų. Tai pats paprasčiausias vienos iš priešakinių kojų šlubavimas ir dažnai pastebimas po padūkusių žaidimų su kitu šunimi arba vaiku, ir jūs galite pagalvoti, kad šuniukas buvo sužeistas. Toks negalavimas gali dingti ir po kurio laiko vėl atsirasti, sukeldamas šeimininko nerimą. Šlubavimas tik retais atvejais kelia nerimą pačiam šuniukui ir jis praeis taip pat greitai, kaip ir atsirado. Kai kuriais atvejais šlubavimas gali tęstis keletą mėnesių, todėl šuniui reikės ilgesnio laiko poilsiui.

Jokiu būdu neleskite savo šuniukui užbėgti laiptais aukštyn ir žemyn arba šokinėti nuo laiptų kol jis dar auga. Skajų terjeras daugmaž nuo laiko, kai jam sukanka penki mėnesiai, pradeda sparčiai augti: vieną savaitę jis gali atrodyti trumpas, o kitą – aukštesnis negu buvo. Netolygaus augimo periodo metu, šuniukas gali atrodyti truputėlį keistai ir jūs galite pagalvoti, ar jis iš viso bus kada nors panašus į tikrąjį Skajų terjerą! Šito augimo stadijoje jo kaulai yra minkšti, jo kūnas ilgas ir todėl atsiranda priekinių kojų žymus ištempimas. Galima teigti, kad esant šuniui labai aktyviam, kūnas tarsi sako: „Lėčiau, aš augu“. Labai daug šeimininkų, įskaitant ir tuos, kurie savo šuniukams turi tik gerų ketinimų, linkę daug judinti savo augintinius. Nepersistenkit. Kai šuniukui bus virš metų, šlubavimas praeis ir jis bus sveikas kaip ridikas.

Skubotas vystymosi apsauginė plokštelės užbaigimas gali būti tikra bėda, ir požymiai bus panašūs i tuos, kurie atsiranda ankstyvo šlubavimo metu. Vis dėlto, esant tokiai būklei, gali prireikti operavimo, nes alkūnkaulio apsauginė plokštelė, esanti labai arti letenų, gali užgyti ne po devynių ar dešimties, kaip turi būti, o po penkių mėnesių nuo šuniuko gimimo. Kai taip atsitinka, tolimesnis stipinkaulio augimas gali sukelti letenos pasisukimą į išorę ir alkūnių išsinarinimą, suteikiančius šuniui daug nepatogumų. Jeigu tokią problemą pavyko nustatyti gan anksti, operavimas gali padėti išgydyti šunį. Tačiau greitas uždarymas yra paveldimas dalykas ir turi būti sudaryta speciali šuns auklėjimo programa.

Nors Skajų terjeras ir turi ilgą nugarą, jis retai turi problemų, susijusių su stuburu, kas yra skirtingai nuo kitų veislių, kai šunys turi ilga nugarą arba trumpas kojas, tačiau visados būna išimčių. Apskritai kalbant, nėra priežasties pergyventi dėl šuns ateities. Jeigu jūsų veterinaras nustato, kad jūsų šuo, turintis ilgą kūną, ateityje kentės dėl slankstelio sutrikimo (nes kai kuriems šunims taip atsitinka), tai visai gali būti, kad jis tiesiog nepažįsta Skajų terjerų, tad reikėtų pakeisti veterinarą į tokį, kuris turi patirtį, dirbant su Skajų terjerais.

Per pastaruosius keletą metų, pasirodė gana grėsminga nauja liga tarp Skajų terjerų, kuri paprastai žinoma kaip „kepenų liga“. Neskaitant įprastų požymių, parodančių, kad kažkas yra negerai su jūsų šunimi, akivaizdžiausias simptomas yra pilvo išsipūtimas ryšium su skysčių užsilaikymu. Kraujo ištyrimas parodys visus išsigimimus, o kepenų biopsija nustatys tikslią diagnozę. Esant sunkiam atvejui, liga gali būti mirtina, bet dažniausiai šunys pasveiksta ir dar gyvena daug metų prieš kreipiantis pagalbos.

Šiuo metu Liverpulio Universiteto mokslininkai tyria kepenų ligą jos atsiradimo priežasčiai nustatyti ir, laimei, atrasti vaistų nuo šito negalavimo. Iš prigimties kepenys turi puikiai funkcionuoti, ir, jeigu jūs bijote prarasti savo šunį dėl ligos, galite kreiptis i Universitetą, tai geriau padaryti per veterinarą, tam kad kepenų ištyrimas padėtų išnaikinti ligą. Jeigu kas nors nori susisiekti su Universitetu, prašome rašyti į: Dr S Haywood BVSc, PhD, MRCVS, University of liverpool, Dept of Veterinary Pathology, PO Box 147, Liverpool L69 3BX. Telefono numeris: 051 709 6022, kodas 3178.

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIŲ LIGŲ ABĖCĖLINIS SĄRAŠAS

Alergija: Žiedadulkės, trąšos, cheminiai pesticidai, skirtingi kambariniai ir lauke augantys augalai, centrinis šildymas, dieta ir dulkės nuo kilimų gali sukelti šuniui alergine reakciją, kuri svyruoja nuo akių ašarojimo iki odos sutrikimų.

Artritas (Sąnario uždegimas): Skausmingas sąnarių uždegimas, dažniausiai pasitaikantis pas senesnius šunis.

Vėžys: Piktybinių naujų ląstelių augimas, kuris gali išsiplėsti po visą kūną, jeigu nebuvo laiku gydomas. Operavimas gali būti sėkmingas, jeigu buvo nustatyta ankstyva diagnozė.

Šuns parvovirusinė infekcija: Neparastai pavojinga liga, kuri buvo atpažinta pas šunis tik 1970-jų pabaigoje. Virusas gali būti nešiojamas ant drabužių arba avalynės ir reikia tam tikros priežiūros dezinfekuojant viską, kas gali būti užkrėsta. Liga gali pasireikšti per skaudų vėmimą ir gausų viduriavimą, suteršta krauju; atsisakymas valgyti arba gerti geli sukelti sunkią dehidrataciją. Pas senesnius šunis širdie apkrovimas gali būti mirtingas. Jeigu įtariate, kad jūsų šuo susirgo šita liga, nedelsiant susisiekite su savo veterinaru, bet jokiu būdu nevežkite pas chirurgą. Laimei, dabar šunys gali būti paskiepyti nuo parvoviruso dar būdami visai mažais.

Opa (Gangreninis stomatitas): Vienas paplitusių negalavimų, sukeltas dėl skirtingų priežasčių, tarp kurių bakterijos ir raugas, kurie pasireiškia kaip šlykščios, dvokiančios išskyros iš ausų. Kasdieninis ausų valymas naudojant specialius miltelius, tepalus arba lašelius, kuriuos išrašė veterinaras, padės šuniui išsigydyti.

Dermatitas: Odos sutrikimas, dirginantis ir sukeliantis šuns kasimąsi. Dermatitas gali atsirasti dėl alergijos, parazitų arba infekcijos; todėl, prieš paskiriant atitinkamą gydymą, svarbu nustatyti dermatito priežastį. Kai kuriais atvejais antihistamininiai vaistai gali palengvinti šuns būklę.

Diabetas: Senesni gyvūnai yra linkę susirgti cukralige, nes antidiurezinis hormonas, kuri gamina hipofizinė liauka, nebegali normaliai funkcionuoti. Nepaprastas troškulys yra viena šios ligos priežastis ir iki pat šuns gyvenimo pabaigos reikės atlikinėti gydomąsias procedūras išvirkštant specialias vaistų injekcijas.

Cukrinis Diabetas (lot. diabetes mellitus) arba cukraligė: Diabetes mellitus, arba cukrinis diabetas gali pasireikšti troškuliu ir, kai kuriais atvejais, svorio sumažėjimu. Kartą diagnozė buvo nustatyta, tik tam tikra dieta ir insulino injekcijos padės kontroliuoti ligą.

Šunų maras: Laimei, šiais laikais dėl šuniukų skiepijimo dar vaikystėje ir reguliaraus skiepijimo vaistais, stimuliuojančias anksčiau pavartoto vaisto veikimą, maras pasitaiko labai retai. Maras yra nepaprastai užkrečianti virusinė liga, kuri perduodama nuo vieno šuns kitam. Pirmieji požymiai yra varvanti nosis ir išskyros iš akių, aukšta temperatūra ir kosulys. Dings apetitas, atsiras nemalonus, šiurkštus kosulys ar galbūt vėmimas ir viduriavimas. Jei nebus suteiktas gydymas, šuo gali atsirasti chorėjos, insulto arba paralyžiaus požymių. Jeigu įtariate, kad jūsų šuo susirgo maru, izoliuokite jį ir nedelsiant susisiekite su veterinaru. Laiku pradėjus gydyti šunį, yra didesnė tikimybė, kad jis pasveiks. Reikia būti pilnai įsitikinusiems, kad jūsų šuo visiškai apsaugotas tinkamomis vakcinomis.

Vandenligė: Dažniausiai vandenlige užsikrečia senesni šunys, prasta būklė atsiranda, kai audiniuose susikaupia skysčiai. Pas senesnius mažai judančius arba turinčius prastą cirkuliaciją šunis, skysčių susikaupimas gali būti pastebėtas skrandžio srityje (ascitas, pilvo vandenė). Gydymas vartojant diuretikus (šlapimo varomieji) leis kontroliuoti skysčių kiekį.

Eklampsija (Traukulių priepuoliai): Liga aptinkama pas nėščias arba maitinančias krūtimi kales ir atsirandanti dėl kalcio pusiausvyros sutrikimo kraujyje. Kalei gali atsirasti dūsavimas, smarkus širdies plakimas, raumeniniai skausmai, neįprastas elgesys, nerimas ir galbūt kolapsas (jėgų išsekimas). Veterinaro gydimas, kurį jūs turėsite nedelsiant iškviesti, dažnai būna sėkmingas. Tačiau bet koks uždelsimas gali būti lemtingas.

Voko išvirtimas į išorę (Ectropion): Paveldima liga, sukelianti vokų išvirtimą į išorę ir uždegimą. Vokų išvirtimas į išorę dažnai neturi nieko bendro su Skajų terjerais.

Egzema: Odos sudirginimas, kuris gali sukelti odos žaizdas ir kartais vadinamas „neramiais taškais“ („hot spots“), arba kai kuriais atvejais pasireikšti odos išdžiuvimu, žvynuotais dribsniais. Priežastimi gali būti mitybos pakeitimas, hormonų sutrikimas arba alergija, tačiau gali praeiti nemažai laiko, kol liga bus pastebėta. Tuo tarpu, išrašyti jūsų veterinaro kremai arba terapinės vonios, gali trumpam palengvinti šuns būklę.

Plonosios žarnos uždegimas: Žarnyno uždegimas gali sukelti kruviną viduriavimą ir/arba vėmimą. Nemaitinkite šuns dvylika valandų, tačiau pasirūpinkite, kad šalia visada būtų vandens. Jeigu gyvūnas atrodo nesveikai arba būklė blogėja, susisiekite su veterinaru.

Voko įvirtimas į vidų (Entropija): Voko įvirtimas į vidų, kai blakstienos liečia rageną ir joje gali atsirasti erozijos ar opos. Tai yra paveldima liga pas tam tikros veislės šunis ir dažnai neturi nieko bendro su Skajų terjerais.

Suragėję letenos (Hardpad): Tam tikra šuns maro forma.

Hepatitas: Tai kepenų uždegimas, sukeliamas viruso ir užsikrečiama nuo kitų šunų. Skajų terjerai gali užsikrėsti tam tikra forma lėtinio hepatito. Jeigu taip atsitiko, šuo atrodys mieguistas, dings apetitas,padidės troškulys, tačiau svarbiausia, atsiras pilvo išsipūtimas, susijęs su skysčių susikaupimu. Yra šios ligos formų, sudėtingesnių už kitas. Bet kuriuo atveju kreipkitės pas veterinarą.

Leptospirozė: Tai virusinė liga. Atsiranda šuniui prisilietus prie drėgno klimato zona, kurioje yra žiurkių. Šuo nebūtinai turi prisiliesti prie pačios žiurkės, tačiau gali užsikrėsti leptospiroze nuo žiurkių šlapimo, palikto ant grindų. Pakils temperatūra, atsiras troškulys, pilvo ertmės skausmai, kruvinas viduriavimas ir vėmimas. Veterinaras gydymą turi pradėti nedelsiant. Leptospira canicola susijusi su šuns žibintų stulpų su šlapimo likučiais uostymu ir turi būti gydomas panašiai.

Šuns kosulys (Canine cough): Virusinė infekcija, greitai perduodama vieno šuns kitam, pavyzdžiui, šunų veislyne arba šunų parodoje. Pažeistas ligos, šuns garsai bus tokia, kad atrodys, jog kažkas užstrigo gerklėje ir, nors būklė atrodo sunki, šuo toliau valgo ir elgiasi įprastai. Tačiau, esant šuniukams dar visai mažiems, reikia tinkamai pasirūpinti, kad kosulys nepereitų į pneumoniją (plaučių uždegimą), kas gali sukelti mirtį. Jeigu jūsų šuo arba šunytis kosėja, izoliavimas yra būtinas. Jokiu būdu neprileiskite jo prie kitų šunų, kas įtraukia ir apsilankymą pas veterinarą. Laimei, dabar yra prieinami skiepai, kurie apsaugoja nuo ligos nuo šešių iki devynių mėnesių.

Pyometra (Infekuotas pūlingas gimdos uždegimas): Dažniausiai serga kalės; požymiai pasireiškia pūlių išsiskyrimu gimdoje praėjus 4 – 8savaitėms po rujos arba hormoninių preparatų vartojimo. Yra du šios ligos apsireiškimo tipai; vienu atveju atsiranda tamsūs, smirdantys pūliai, o kitu - kalė tampa apatiška, jautri prisilietimas prie pilvo, sumažėja arba dingsta apetitas, ji ima labai daug gerti, dagiau šlapintis, kartais vemia ir pakyla temperatūra. Infekuotas pūlingas gimdos uždegimas Dažniausiai serga vyresnio amžiaus, neturėjusios palikuonių, nesterilizuotos kalės, tačiau, pasitaiko ir kitų atvejų. Reikalingas skubus gydymas, dažniausiai pasirenkamas yra chirurginis gydymas, kai operacijos metu yra pašalinama pūliuojanti gimda ir kiaušidės.

Pasiutligė (Canine rabies): Britanijoje karantino reguliavimai jau daug metų apsaugo šalies laukinius gyvūnus nuo pasiutligės. Čia taipogi galima paminėti ir kai kurias kitas salas: Australija, Naujoji Zelandija ir Havajai. Pasiutlige užsikrėsti yra labai baisu, ypač žmogus, nes jos išgydyti neįmanoma. Europos žemyno gyventojai dažnai mano, kad šitą ligą perneša lapės, tačiau gali atsitikti, kad jos nešėjas bus bet kuris šiltakraujis gyvūnas. Užsikrečiama nuo sergančio gyvūno įkandimo arba patekus seilėms ant pažeistos odos arba gleiviniu. Ligos eigoje pažeidžiama nervų sistema: padidėja sujaudrinimas, paralyžiuojami galūnių ir kvėpuojant dalyvaujantis raumenys. Liga visada baigiasi mirtimi.

Gali praeiti porą mėnesių, kol pasirodys ligos simptomai, taigi mes taikome šešių mėnesių karantiną. Kai kurios Europos žemyno šalis teigia, kad naujausi skiepai padeda išvengi užsikrėsti pasiutlige būnant laukinėje gamtoje, ir mes labai stengiamės susilpninti karantino sistemą Britanijoje, kuri buvo sėkminga jau daugelį metų, kai skiepijimas pasirodė esąs tikrai efektyvi priemonė nuo užsikrėtimo pasiutlige. Tai gi, ligi šiol ligai galima pasipriešinti. Negalima pamiršti, kad naminiai gyvūnai, katės ir šunys, į Britaniją yra įvežami iš kitų šalių, ne vien tik iš Europos; kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse yra būdinga užsikrėsti pasiutlige.

Pirmieji požymiai gyvūnui užsikrėtus pasiutlige yra charakterio pasikeitimas. Sergantis šuo pasidaro labai meilus, laižo šeimininkui veidą ir rankas, ilgai gali stovėti plačiai atmerktom akim ir seilėtis. Bet jo seilėse yra pasiutligės viruso ir tokia forma irgi labai pavojinga. Palaipsniui šuo pasidaro neramus, dėl raumenų paralyžiaus nukarą apatinis žandikaulis, prasideda seilėtekis, šuo negali ryti. Vienintelis išsigelbėjimas – užsikrėtusio pasiutlige gyvūno eutanazija. Kad pasitvirtintų ligos buvimas, po mirties bus ištirtos smegenys.

Toksokariazė (Toxocariasis): Gana dažna plėšrūnų apvaliųjų parazitinių kirminų liga, kai kirmėlės apsigyvena žarnyne. Svarbu reguliariai šunims ir mažiems šuniukams duoti specialių vaistų nuo kirminų. Į šeimininko atsakomybę įeina fekalijų pašalinimas iš sodo, daržo, parko arba gatvės, kitaip atsiranda pavojus suaugusiems arba vaikams užsikrėsti toksokariaze. Pasitaiko atvejų, kai užsikrėsti šia liga vaikai praranda regėjimą, tad dėl tokių prastų pasekmių, ši opi tema sulaukė daug spaudos atstovų dėmesio. Šunys, reguliariai gydomi nuo kirminų, jokio neneša pavojaus viešumai, tačiau bet kokių atvejų fekalijai turi būti pašalinti iš jūsų daržo ir viešų vietų dėl higieninių priežasčių.

Šaltinis - "The world of dogs: Skye Terrier" by Sine
Threlfall, 1995

Vertimą pateikė Gintaras Barauskas

Atgal