Parodų virusai
Vadinamieji parodų virusai dažnesni rudenį arba pavasarį, kai orai drėgni, pakankamai šilti ir vėjuoti, o atšąla retai – virusai tokiu metu turi puikias sąlygas plisti…
Dažniausia pasireiškia du virusiniai susirgimai – šunidžių kosulys (virusinis kosulys, virusinis tracheobronchitas, kennel cough) bei rota virusas. Virusinis kosulys pažeidžia kvėpavimo sistemą, prasideda kosulys, čiaudėjimas, pūlinga sloga. Rota virusas pažeidžia virškinamąją sistemą ir pasireiškia prastu apetitu, bloga savijauta, vėmimu, viduriavimu.
Virusinį kosulį sukelia visa grupė sukėlėjų, ne tik virusų bet ir bakterijų (dažniausiai Bordetella bronchiseptica). Tai labai greitai plintanti liga. Lengviausiai užsikrečia ir sunkiausiai serga jauni, iki metų amžiaus šuniukai bei pagyvenę šunys, gyvūnai,kurių imuninė sistema nusilpusi. Virusas plinta oro lašeliniu būdu – per seiles, nosies išskyras.
Ūmesni viruso protrūkiai pasireiškia po didesnių šunų susibūrimų (parodų, dresūros užsiėmimų). Kadangi tokiuose sambūriuose pasitaiko daugiau imlių ligai gyvūnų, virusas greit išplinta. Inkubacinis susirgimo periodas trumpas, nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dauguma sergančiųjų jaučiasi pakankamai gerai, tik retkarčiais pakosti, todėl šeimininkai neriboja jų dalyvavimo dresūros užsiėmimuose, parodose, užtat sergantys gyvūnai lengvai užkrečia kitus.
Dažnai pasitaiko, kad suserga daugelis vieno ringo, vienos veislės atstovų, arba šunys, laikomi gretimuose narvuose, važiuojantis ta pačia transporto priemone ir pan.
Virusas pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir gali pasireikšti keliomis formomis. Jei pažeidžiama trachėjos gleivinė, pagrindinis požymis yra sausas arba drėgnas spazminis kosulys. Kartais šeimininkai mano, kad šuo paspringo kaulo atplaiša arba kokiu nors svetimkūniu ir į kliniką paprastai kreipiasi dėl užspringimo, ne dėl kosulio.
Kosėdamas šuo gali žiaukčioti, iškosėti baltų putų. Kosulio priepuoliai prasideda aktyviau pajudėjus, įkvėpus šalto oro, stipriau patempus pavadėlį, palakus šalto vandens, spaudžiant trachėją. Kartkartėmis prasideda trumpi spazminiai dusulio priepuoliai, kurių metu šuo bando tankiai, intensyviai įkvėpti orą per nosį, sustingsta iškėlęs galvą. Tokie priepuoliai sukelia nemažai nerimo šunų šeimininkams, tačiau jie nepavojingi, trunka labai trumpai (iki minutės), po jų šuo jaučiasi gerai.
Išvertus iš anglų kalbos, tai vadinama „atvirkščiu čiauduliu“. Jis labiau būdingas terjerams, bigliams. Šie dusuliukai susiję su minkštojo gomurio paburkimu. Paprastai jie visiškai praeina šuniui pasveikus.
Jei pažeidžiama nosies gleivinė, atsiranda skaidrios arba pūlingos išskyros iš nosies, šuo čiaudi, trina nosį, gali prasidėti konjuktyvitas (akių gleivinės uždegimas). Bendra savijauta išlieka pakankamai gera, tačiau, jei šuo serga sunkiau, kūno temperatūra gali pakilti iki 39,5° C ir daugiau. Šuo gali tapti liūdnesnis, atsisakyti žaisti, prarasti apetitą. Negydant, virusas gali komplikuotis plaučių uždegimu.
Susirgimas gydomas įvairiai, priklausomai nuo ligos eigos ir sunkumo. Jei šuo jaučiasi gerai, tik nežymiai kosti ar čiaudi, pakanka vitaminų, homeopatinių preparatų, stiprinančių imunitetą, kosulį lengvinančių arba jį slopinančių sirupų.
Jei gyvūnas jaučiasi prastai, pakyla temperatūra, kosulys tampa drėgnas, karkiantis, jei atsiranda pūlingų tirštų išskyrų iš nosies, naudojami antibakteriniai preparatai. Liga gali trukti nuo kelių dienų iki mėnesio, o jei susirgimas komplikuojasi, dar ilgiau.
Kaip išvengti parodų virusų?
Sunku su šiuo virusu kovoti dideliuose šunų veislynuose, kadangi gyvūnai užsikrečia vieni nuo kitų. Sergančiam šuniui būtina ramybė, reikia riboti pasivaikščiojimus. Būtina izoliuoti sergantįjį nuo kitų gyvūnų. Net jeigu šuo nežymiai kosti ir gerai jaučiasi, neveskite jo į dresūros aikšteles, parodas bei kitus šunų susibūrimus, nes augintinis užkrės kitus. Ir, gali būti, kiti šunys sirgs gerokai sunkiau. Virusas greitai plinta per bendrus žaislus, dresūros reikmenis, dubenėlius.
Šeimininkai turėtų stiprinti gyvūnų imunitetą, vengti nereikalingų kontaktų su kitais šunimis, parodų sezono metu naudoti imunitetą stiprinančius preparatus. Ypač reikėtų saugoti mažus šuniukus, besilaukiančias ir maitinančias kales. Persirgę šunys kartais 6-12 mėn. įgyja imunitetą (tai lemia susirgimo sukėlėjai).
Veterinarijos gydytoja
Laura Udraitė
