Kąstinės žaizdos
Atėjus pavasariui vis daugiau laiko su savo augintiniais praleidžiame lauke, leidžiame jiems iki soties lakstyti ir žaisti su savo gentainiais. Tai, be abejo, suteikia daug džiaugsmo tiek gyvūnams, tiek jų šeiminkams. Tačiau, deja, tai tai pat padidina ir įvairių nelaimingų atsitikimų bei traumų galimybę.
Savo praktikoje mums dažnai tenka susidurti su katėmis bei šunimis, nukentejusiais peštynių metu. Žmones linkę galvoti, kad pešasi tik agresyvių veislių, neišauklėti koviniai šunys. Tačiau taip nėra. Paklunus bei išauklėtas nedidelis šuniukas tam tikroj situacijoj lygiai taip pat gali parodyti agresiją, ypač jei jį kas nors stipriai išgąsdina, kadangi puolimas ir kandimas yra gynybinė šuns reakcija. Ir jei jis negali pabėgti, dažniausiai ginasi urgzdamas ir kąsdamas. O to kartais užtenka, kad išprovokuoti peštynes su kitu ar kitais šunimis. Žinoma, dideli ir galingi šunys kanda stipriau ir palieka didesnius sužalojimus. Dažniausiai susipeša patinai, ypač nekastruoti. Tai dar nuo vilkų išlikęs būdas išsiaiškinti padėtį bandoje. Tačiau gali susipešti ir kalės, ar netgi patinas užpulti kalytę. Ypač reiketų saugoti mažus šuniukus, kadangi jie dar tik mokosi bendrauti ir prisitaikyti šunų bendruomenėje, nežino čia galiojančių tailsyklių ir dažniausiai su džiaugsmu pasitinka kiekvieną sutiktą savo giminės atstovą. Šiuo laikotarpiu vyksta taip vadinama šuniuko socializacija, įgyta patirtis išlieka visam gyvenimui. Ir jei mažą šuniuką išgąsdins ar sužeis kitas šuo, vėliau jis gali jais nepasitiketi ir dažnai tas nepasitikejimas vėliau, šuniui subrendus, perauga i agresiją. Tai, žinoma, nereiškia, kad reikia visiškai uždrausti šunims žaisti. Reikia tiesiog šiek tiek atsargiau parinkti žaidimų draugus.
Katės ypač dažnai susikandžioja pavasarį, kadangi prasideda jų poravimosi sezonas. Katinai kovoja del teritorijos, del pateliu ir iš tokiu žygių dažnai grįžta žaizdoti
Kuo pavojingos kąstinės žaizdos? Primiausia tuo, kad jos visada pūliuoja jei laiku nesiimama jokių priemonių to išvengti. Dažniausiai šeimininkai (ir tai ypač būdinga kačių įkandimams) net nepastebi žaizdeles, kadangi dantis palieka tik nedidelę skylutę. Bet šioje vietoje yra sutraiškomi aplinkiniai audiniai, kurie suteikia puikią terpę daugintis patogeniniams mikrobams, patekusiems nuo kito gyvūno dantų bei su seilėmis. Įkandimo skylutė tampa infekcijos vartais, ji greit užsitraukia ir po ja ima daugintis bakterijos, o kartais ir anaerobai, sukeliantys labai stiprius pūliavimus. Jei pirmą dieną po įkandimo žaizda yar apdorojama, skiriami antibiotikai, ji sugyja labai greitai. Jei ne – po kelių dienų gyvūnui pakyla temperatūra, įkandimo vieta stipriai patinsta, fliuktuoja dėl susikaupusių pūlių, pūliai tirpdo aplink esančius audinius, gyvūnas nustoja ėsti, tampa apatiškas. Tada jau tenka ilgai jį gydyti atveriant ir drenuojant absesus, skirinat stirpių antibiotikų kursą.
Jei yra išpėšiami didesni audinių plotai, tačiau žaizdos stipriai nekraujuoja, jos dažnai yra paliekamos galvojant, kad gyūnai patys jas išsilaižys. Tačiau geriau jas iš karto apdoroti ir, esant reikalui, tą pačią parą siūti. Tada gyjimas truks tik apie 7 – 10 d. vietoj kelių mėnesių, neliks didelių randų, kurie vėliau gali trukdyti judėjimui.
Peštynių metu gyvūnai ne tik susikandžioja, kartais jos baigiasi lūžusiais kaulais, galvos bei stuburo smegenų traumomis ar net mirtimi. Ypač pavojingos galvos smegenų traumos, kadangi tokiu atveju gali visiškai nebūti išorinių žaizdų, bet stipresnis smūgis į galvą gali sukelti ritmus ir ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus. Todėl, jei jūsų šuo arba katinas susipešė ir net jeigu jūs nepastebite jokių išorinių žaizdų, nelaukite. Jei nėra galimybės iš karto kreiptis į veterinarą, įkandimo vietą reikėtų atsargiai apiplauti antiseptiniais ( furacilino, vandenilio peroksido, kalio permanganato ) tirpalais, neleisti gyvūnui žaizdos laižyti, sutvarstyti ją švariu bintu ir, pageidautina tą pačią dieną, kreiptis į savo gydytoją.
O kad iki minimumo sumažintumėte susikandžiojimo riziką, neleiskite savo augintinio prie nepažįstamų gyvūnų. Jei šalia yra šeimininkas, pirmiausia pasiklauskite, ar jo šuo neagresyvus. Kastruoti šunys ir katinai daug rečiau rodo agresiją savo gentainiams.
Šaltinis: zoovet.lt
