Sterilizacija
Pastaruoju metu vis daugiau gyvūnų savininkų ryžtasi sterilizuoti ar kastruoti savo augintinius. Ir, žinoma, prieš apsisprendžiant yra apsvarstoma daugybė ‘už“ ir „prieš“ – iškyla klausimas, ar iš tikrųjų tai nepakenks gyvūnui. Veterinarų nuomonė šiuo klausimu yra viena – jeigu nėra planuojama gyvūną veisti, geriausia sterilizuoti jį jauname amžiuje ( 6-12 mėn., priklausomai nuo gyvūno rūšies, veilsės ir kitų faktorių). Ypač svarbu sterilizuoti į lauką einančius katinus ir kates, kadangi kitu atveju, katės veda kačiukus 3 – 4 kartus metuose, o tai jas labai išvargina, daugėja beglobių ir ligas platinančių gyvūnų, valkataujančių gatvėse.
Sterilizacija ar kastracija:
padės išvengti nepageidaujamo prieauglio,
apsaugos nuo gimdos, kiaušidžių, prostatos, sėklidžių, pieno liaukų uždegimų bei navikų, kurie ypač dažnai pasitaiko pas nesterilizuotus ir neveisiamus vyresnio amžiaus gyvūnus,
nebeliks nepatogumų susijusių su ruja ir kalių tariamu nėštumu,
gyvūnai nebejaus poreikio ieškoti partnerio, kadangi nebeliks instinkto poruotis. Taigi, jie rečiau pabėgs, taps ne tokie agresyvūs, kadangi nebereikės kovoti dėl teritorijos ir patelių, patirs mažiau traumų, rečiau sirgs užkrečiamomis ligomis,
katinai nustos žymėti teritoriją namuose, išnyks nemalonus šlapimo kvapas,
šunys taps lengviau dresuojami, prieraišesni, sargesni.
Dažniausiai nuo operacijos sulaiko keli mitai:
sterilizuotas gyvūnas taps vangus, pasikeis jo charakteris. Iš tikrųjų operacija negali pakeisti gyvūno charakterio. Kartais po sterilizavimo ar kastravimo pagerėja apetitas, kadangi gyvūno nebevargina stresai del rujų, poros paieskos, kovos už teritoriją, ir, neribojant pašaro, šuo ar katė gali nutukti. O tada jie, žinoma, tampa vangesni, mažiau žaidžia. To visiškai išvengti galima kontroliuojant pašaro kiekį arba parenkant specialias kastruotiems gyvūnams skirtas dietas, gyvūnas patirs stresa, nes nebegalės turėti palikuonių. Čia mes jau pritaikome žmogišką mastyma. Nes po operacijos nebeveikiant lytiniams hormonams, gyvūnai nebejaučia poreikio susilaukti palikuonių. Taigi, nėra ir jokio streso. Didžiausią sresą patiria nesterilizuoti ir neveisiami gyvūnai, ypač katės ir katinai,
reikėtų leisti patelėms nors kartą susilaukti palikuonių. Iš tikrujų, geriausia jas sterilizuoti iki pirmos rujos, arba kuo anksčiau po jos, kadangi sterilizavus po jauniklių arba vyresniame amžiuje, rizika sirgti ginekologinėmis bei pieno liaukų ligomis lieka beveik tokia pati aukšta, kaip ir neoperuojant.
Operaciją visada atlieka kvalifikuotas veterinarijos gydytojas, pati jos technika priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, sveikatos būklės ir tt. Operuojant taikoma bendroji nejautra. Gydytojas visada smulkiai paaiškins, kaip paruošti gyvūną operacijai ir kaip prižiūrėti po jos. Svarbiausia laikytis visų gydančio gydytojo nurodymų. Po operacijos dažniausiai yra skiriamas antibiotikų kursas pooperacinėms komplikacijoms išvengti. Labai svarbu, kad gyvūnas nelaižytų siūlių, kurios yra nuimamos po 7-10d. Tam yra naudojamos specialios plastikinės apykaklės arba medvilniniai marškinėliai. Gyjanti žaizda po kelių dienų ims stipriai niežtėti ir jei gyvūnas ją laižys, žaizda šus, blogai gis, gali prasidėti pūlinga infekcija ar gyvūnas tiesiog per anksti nusiims siūles. Jeigu žaizda gyja gerai, patiems nereikia jos niekuo plauti ar tepti. Po operacijos kurį laiką reikėtų vengti didesnių krūvių, neisleisti gyvūnų vienų į lauką, nemaudyti. Katinų dėžutėse esanti smėlį reikėtu 4-5 dienom pakeisti popieriumi, nes smėlis gali prilipti prie žaizdelės ir apsunkinti gyjimą.
Taigi, kastravimas žymiai pagerins jūsų augintinio sveikatą ir gyvenimo kokybę. Dar nedaugelis žino, kad paėmus gyvūną iš Vilniaus karantinavimo stoties, jis bus nemokamai sterilizuojamas ar kastruojamas bet kurioje iš miesto veterinarijos gydyklų. Taip pat, kartą per metus vyksta akcijos, kai pensininkų ir socialiai remtinų asmenų gyvūnai yra operuojami nemokamai, todėl visi turi galimybę suteikti savo augintiniams gyvenimą be rūpesčių.
Šaltinis: zoovet.lt
