Kiek didenio nei vidutinio ūgio, sportiško sudėjimo, šiurkštaus kailio šuo. Rausvai ruda, viršutinė kūno dalis, kaklas ir dalis uodega gali būti juodos arba pilkos spalvos. Ausys dažnai būna tamsesnio atspalvio, tamsesnės dėmės leidžiamos ir aplink kaklą bei po ausis. Ant krūtinės gali būti šiek tiek baltos spalvos
Erdelio terjerų aukštis ties mentės viršumi yra 56-61 cm, svoris 20-30 kg. Tikslius reikalavimus veislei numato veislės standartas.
Ypač atsidavęs savo šeimininkui, be to – pasižymi puikiomis tarnybiniams šunims būdingoms savybėmis. Visada pozityvios nuotaikos, lengvai dresuojamas ir sportuojantis su malonumu. Tai šuo – lyderis, tačiau tinkamai auklėjamas bei socializuojamas paklūsta savo šeimininkui.
Kailį reikia periodiškai triminguoti. Tai vidutimio aktyvumo terjeras, tačiau būtini kasdieniai pasivaikščiojimai bei fizinis krūvis. Erdelio terjeras yra geras plaukikas.
Veislės istorija
Nuostabaus grožio Eirio upės slėnis Jorkšyro grafystėje, Anglijoje, davė pradžią naujai šunų veislei, kuri buvo pavadinta šios upės slėnio ir garbingos terjerų giminės vardu – Erdelio terjeru.
Dar IXX amžiaus viduryje ūdrų medžiotojams buvo reikalingas ištvermingas ir stiprus šuo, galintis valandų valandas persekioti vandeninius žvėrelius ir juos įvaryti į gaudomuosius tinklus.
Šiuo tikslu, tarpusavyje buvo kryžminami ūdrų skalikai bei senieji terjerai – juodai-rudi terjerai, „laužtaplaukiai darbiniai terjerai” bei šiurkščiaplaukiai juodai-rudi terjerai. Medžiotojai ir veisėjai tarsi varžėsi tarpusavyje, kieno šunys pasižymės geresnėmis darbinėmis, medžioklinėmis savybėmis bei intelektu.
Tokiu būdu buvo sujungtos gerosios ūdrų skalikų (puiki uoslė, jėga ir ūgis) bei terjerų (šiurkštus kailis, begalinė drąsa, aktyvus temperamentas) charakterio bei eksterjero savybės.
Neatmetamos galimybės, kad erdelio terjerai paveldėjo ir kitų veislių šunų kraują, tačiau iki šiol nėra tiksliai žinoma kuriuo laikotarpiu tai įvyko. Sprendžiant pagal eksterjerą, plaukų struktūrą, aiškiai matyti, kad erdelio terjerai turėjo bendrus protėvius su airių, valų terjerais, foksterjerais.
Šie šunys paplito visoje šiaurinėje Anglijoje ir užsitarnavo puikių medžiotojų reputaciją. Taip palaipsniui formavosi protingi, aktyvūs ir stiprūs šunys, dabartinių erdelio terjerų palikuonys.
Pradžioje jie buvo labai skirtingi, tačiau kryptingos atrankos dėka 1883 metais veislė buvo pripažinta oficialiai. Greitai erdelio terjerai paplito po kitas Europos šalis, ypatingai šiaurines, bei pasiekė Ameriką. Savo intelekto bei darbinių savybių dėka šios veislės šunys pradėti naudoti ir kaip karo pagalbininkai Anglijoje, Rusijoje, Vokietijoje, o taip pat išgarsėjo kaip puikūs stambiųjų žvėrių medžiokliai Amerikoje ir netgi Afrikoje.
Ne veltui erdelio terjeras šių savybių dėka užsitarnavo garbingą „terjerų karaliaus” titulą.
Albertas Peisonas Terhunas žurnale „Nature”apie erdelio terjerus rašė: „Jie greiti, grėsmingi, protingi, idealūs draugai ir sargai. Nėra to, ko erdelio terjerai negalėtų išmokti, jei šeimininkas bent kiek stengsis to išmokyti.
Šie šunys tiesiog dievina savo šeimininką. Tai puikūs medžiotojai: jis gali atlikti tokias užduotis, kurias atlieka pointeriai, seteriai ir kiti medžiokliniai šunys, puikiai suranda nušautą grobį. Kiekvienas erdelio terjero colis randa savo paskirtį. Kompaktiškas ištvermingas, jis „visuomet čia”.
Jokių bereikalingų savybių. Šis šuo pasižymi tokiu protu, kokiu pasižymi retas šuo. Mados niekuomet neturės įtakos erdelio terjerų egzistencijai, kadangi yra ir visuomet atsiras žmonių, sugebančių įvertinti šios veislės privalumus. Terjerų karalius jau užsitarnavo savo teisę į amžinybę”.
Bėgant laikui nuolat nežymiai kinta supratimas apie šunų charakterio savybes, eksterjerą, mados diktuoja tam tikras kryptis. Tačiau erdelio terjerai kaip tiktai sugebėjo išlaikyti visa ką geriausia turėjo jų protėviai ir įgavo tai, kas šiuo metu bene labiausiai vertinama – nuostabią išvaizdą ir nuoširdų šuns-draugo-kompaniono charakterį, priartėdamas prie tobulumo viršūnės.
Pažymėtina, kad mados nepaveikė šios veislės atstovų „žmogaus užgaidų” tenkinimo įrankiais, – erdelio terjerai ir dabar yra išlaikę puikią sveikatą, proporcijas, kurios netrukdo darbinėms savybėms, jie nėra išlepinti ir įnoringi.
Savo unikalių savybių dėka erdelio terjerai atrado plačią paskirtį. Jie vis dar naudojami ne tik medžioklėje, bet ir sporte (daugiakovės, vikrumo varžybose) ir netgi pasirodė puikūs „terapiniai gyvūnai” gebantys perduoti savo teigiamą energiją sergantiems žmonėms.
Šios veislės šunys puikiai tinka įvairioms užduotims atlikti, tokioms kaip apsauga, kliūčių ruožo įveikimas, nusikaltėlio sulaikymas ir kt. Todėl neretai ir šiandien kai kas šią veislę priskiria „tarnybinėms” dėl erdelio terjerų nuovokumo, drąsos, universalumo ir puikios atminties.
Išvaizda ir charakteris
Erdelio terjeras – pilnas energijos, visuomet besidžiaugiantis gyvenimu, geranoriškas, be to dar sugebantis visu tuo „užkrėsti” ir savo šeimininką šuo. Jame puikiai dera tiek gerumas ir atsidavimas savo šeimai tiek ir darbinės, tarnybinio šuns savybės. Tai labai supratingas ir mėgstantis dirbti šuo, nors kartais gali būti ganėtinai užsispyręs jeigu šeimininkas šuns nesugeba sudominti.
Erdelio terjeras savyje turi didžiulį potencialą, kurį galima išnaudoti įvairiausiomis kryptimis. Puikus žiurkių gaudytojas, medžiotojas, sargas, piemuo ir tiesiog geras kompanionas.
Erdelio terjeras visur ir visada ištikimai lydės savo šeimininką nepaisant alkio ar atšiaurių klimato sąlygų. Galų gale, tai nuostabaus grožio šuo ne tik kerintis publiką grožio turnyruose, bet ir nepaliekantis abejingų savo grožiui ir laikysenai tiesiog vedinas gatve, išdidžiai eidamas šalia savo šeimininko. Ne visos darbinės savybės erdelio terjerams yra įgimtos, todėl šios veislės šunims kiekvienu atveju, dažniausiai reikalinga atitinkamos krypties dresūra ar mokymas. Tačiau dėl savo paslankaus temperamento, potencialo ir puikios atminties terjerų karalius mokslus „kremta” greitai ir užtikrintai.
Erdelio terjerą gali dresuoti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau visgi reikėtų atsižvelgti į jo ūgį bei kartais rodomą užsispyrimą.
Jaunas šios veislės šuo yra tarsi metalo gabalėlis, kurį galima lankstyti taip kaip nori, tai yra auklėjimo rezultatas ateityje labai priklausys nuo to, kaip išauklėsite jauną erdelio terjerą ir ko iš jo reikalausite.
Į tai labai svarbu atkreiti dėmesį, kadangi kartą išmokius – šis terjeras nepamirš to visą likusį gyvenimą ir jo charakteris puikiai atspindės šeimininko charakterį ir įpročius.
Tuo pačiu, šis protingas šuo gali pasinaudoti šeimininkų silpnybėmis ir dėl to pradėti ignoruoti šeimininko ar jo šeimos narių reikalavimus. Svarbu, kad šeimininkas reikalautų užduoties įvykdymo ir to laikytųsi principingai.
Pagal charakterį erdelio terjeras yra tikras „gerietis” ir labai atlaidus. Netgi įskaudintas jis greitai pamiršta skriaudas ir kiekviena proga stengiasi susitaikyti ir pasigerinti savo šeimininkui. Daugelis šios veislės šunų nelinkę peštis su kitais šunimis, tačiau išprovokuotas jis sugeba pastovėti už save ir už savo šeimininką.
Tikras terjerų karalius yra ne tik geranoriškas bet ir drąsus ir niekuomet nebėga iš „kovos lauko”, bet išdidžiai pastato uodegą, įsitempia ir pasiruošia atremti bet kokias „priešo atakas”.
Erdelio terjeras labai geranoriškas vaikams, todėl puikiai tinka auginti šeimose kuriose auga vaikai. Išgirdęs pagalbos šauksmą jis tuoj pat puls žiūrėti ar negresia kokia bėda besišaukiančiajam. Šios veislės šunys sugyvena ir su kitais augintiniais, nors yra pakankamai pavydus ir stengiasi, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas jam.
Kam tinka erdelio terjeras
Dažnai rašoma, kad erdelio terjeras tinkamas toli gražu ne kiekvienam. Tačiau žinant begalinį šios veislės šuns potencialą ir atidžiai išstudijavus jo charakterį, fiziologiją, išvaizdą ir kitus svarbius dalykus, galima teigti, kad šios veislės šuo yra puikiai pritaikytas šiandienos sąlygomis ir gali rasti kelią kone į kiekvieno, netgi ir labai įnoringo žmogaus namus.
Visų pirma, erdelio terjeras yra idealus namų šuo-kompanionas. Nors ir būdamas energingas, jis visgi nepasižymi perdėtu temperamentu, būdingu kai kurioms kitoms terjerų veislėms.
Todėl reikalui esant, netgi dieną dirbantys žmonės gali palikti jį vieną namuose žinodami, kad šis ištikimasis tarnas tyliai lauks savo šeimininko. Visgi šios veislės šuo yra labai socialus ir komunikabilus, tad pernelyg užimtiems žmonėms renkantis šunį, geriau būtų pagalvoti apie kitą veislę.
Erdelio terjerai loja retai, bet jų žemas balsas parodo, kad kažkas priartėjo prie jūsų namų durų ir grėsmingai tačiau neisteriškai, bet solidžiai perspėja svečią.
Dėl savo draugiško ir gero būdo bei simpatiškos išvaizdos šios veislės šunys yra puikiai toleruojami aplinkinių žmonių, o su kiekvienu padūkti norinčiu šunimi jie tuoj pat suranda bendrų interesų ir nieko nelaukdami pasineria į žaidimų sūkurį.
Ilgos erdelio terjero kojos puikiai pasitarnauja kai tenka vedžioti šunį esant lietui, kai visur telkšo balos ir purvas. Toks šuo neišsitepa netgi apatinės pilvo dalies – o grįžus iš pasivaikščiojimų pakanka jam nuplauti ar nuvalyti kojas.
Laikantys erdelio terjerą nežino kas yra šunų plaukais apkibę kilimai ar drabužiai, kadangi šie šunys nesišeria, jei nuolat ar periodiškai (maždaug 4 kartus per metus) yra triminguojami.
Dėl šios priežastys erdelio terjerai pakankamai gerai toleruojami alergiškų žmonių.
Dėl savo universalumo ir nereiklumo erdelio terjeras tinkamas ir tarnybinėms pareigoms atlikti, taip pat ir medžioklei, kadangi turi gerą uoslę, yra drąsus, neturi specifinio kvapo, nebijo šalčio, yra atsparus ligoms. Kad erdelio terjeras yra puikus ir universalus šuo įrodo ir tai, jog žmonės, kurie anksčiau augino šios veislės šunį ir dėl vienų ar kitų priežasčių jo neteko, nusprendę vėl auginti šunį, nežiūrint į tai, jog egzistuoja tiek daug veislių šunų, labai dažnai ir vėl renkasi erdelio terjerą.
Priežiūra ir sveikata
Paprastai šios veislės šunys yra geros sveikatos ir atsparūs tiek įvairiems aplinkos poveikiams, tiek ir ligoms. Jauniems šunims gali pasireikšti klubo sąnarių displazija, kurios priežastis gali būti susijusi su paveldimumu.
Todėl perkant šuniuką reikėtų pasiteirauti veisėjo apie galimą šios ligos pasireiškimą, atsižvelgiant į jo tėvų sveikatą bei reikalauti pažymos apie tėvams atliktus tyrimus šios ligos atžvilgiu. Kitos ligos, būdingos veislei pasireiškia retai. Vyresniame amžiuje gali pasireikšti onkologinio pobūdžio susirgimai, ypač kalėms, todėl auginant kalę, jei neplanuojama turėti palikuonių rekomenduotina pasitarti su veterinaru dėl kalės sterilizacijos. Tokiu būdu sumažinama rizika ateityje galimų onkologinių susirgimų pasireiškimui.
Erdelio terjero dienos šėrimo norma yra apie 250 g. sauso, pilnaverčio ėdalo.
Erdelio terjerai yra nereiklūs ėdalui, tačiau neturėtų gauti pernelyg didelio baltymų kiekio. Didelis baltymų kiekis gali įtakoti greitą jauno šuniuko augimą kas gali turėti įtakos displazijos pasireiškimui, gali pasireikšti alergija.
Parenkant ėdalą reikėtų atsižvelgti į šuns amžių bei judrumą, tačiau šios veislės šunys paprastai gerai toleruoja tiek natūralų ėdalą, tiek gatavą, įvairių gamintojų ir įvairios sudėties ėdalą.
Šios veislės šuns priežiūra ir higiena iš esmės nesiskiria nuo kitų šunų veislių priežiūros. Apie tai, kaip prižiūrėti tik įsigytą šuniuką geriausiai patars veisėjas, iš kurio šuniuką įsigijote arba kinologai, išmanantys šios veislės šuniukų priežiūrą.
Svarbu, kad šuniukas nuo mažens būtų pratinamas prie to, ko iš jo bus reikalaujama visą gyvenimą. Nuo mažens šunelis turėtų būti supažindintas su visais būtinais higienos reikalavimais ir procedūromis, tokiomis kaip trimingavimas.
Pažintis su aplinka ir bendravimas su aplinkiniais taip pat gyvybiškai svarbus jauno šuniuko socializacijai.
Kitos terjerų veislės
Škotų terjeras
Amerikiečių Stafordšyro terjeras
Džeko Raselo terjeras
