Kuo serga veisėjai?
Priimdami į savo gretas naują šeimos narį – mielą keturkojį mažylį, vargu, ar galime įsivaizduoti, kokios bėdos mūsų laukia ateityje. Mažasis mūsų draugas auga greit. Ateina metas, kai tampa suaugusiu . Nepastebimai „okupuoja“ mūsų krėslą, greit suformuoja įprotį mumyse: skaniausi kąsneliai nuo mūsų stalo priklauso jam! Pamažu, tarsi pati savaime, atsėlina klastinga , taip vadinama „veisėjo liga“. Šalyse, turinčiose gilias kinologines tradicijas, šis reiškinys jau seniai gvildenamas įvairiuose moksliniuose straipsniuose.Yra žinomos 3 ligos stadijos.
Lengva forma.
Paroda už 200 kilometrų – visai netoli.
Atsikelti 5 val. ryto, kad išvestumėte savo šunį pasivaikščioti – vienas malonumas.
Jokie pinigai už kosmetikos priemones ne per dideli, jai jos skirtos jūsų šuniui.
Kiekvienas svečių apsilankymas namuose – puiki proga pademonstruoti jūsų šunelio naują šukuoseną. Ir tai daug svarbiau, nei jūsų kulinariniai sugebėjimai.
Pradedate manyti, jog esate baisi šykštuolė, nes šuns kosmetikai išleidžiate mažiau pinigų, nei savo, vyro ir vaikų drauge sudėjus.
Seniai pamiršote, ką reiškia turėti tik vieną šunį namuose.
Vidutinio sunkumo būsena.
Paroda už 600 kilometrų yra tiesiog labai arti.
Perkate naują (aišku, kombi!) automobilį ir automatiškai skaičiuojate, kiek šunų tilps bagažinėje.
Žvalgydamiesi naujo būsto automatiškai skaičiuojate, kiek kvadratinių metrų teks jūsų šunims.
Didžiausia dalis jūsų šeimos biudžete tenka šunų kosmetikai ir pašarui.
Amžinai neužtenka pinigų įsigyti naujausią kosmetiką šunims.
Pati brangiausia bižuterija – jūsų šunų segtukai ir kaspinėliai.
Turite daugiau savo šunų nuotraukų, nei šeimos (šeimyninės fotografijos mėtosi kažkur lentynose…).
Geri metai – tai daugybė parodų, o artimiausios ateities planai – jų dar daugiau.
Dauguma pokalbių temų – apie šunis.
Sunki stadija.
Ryte gelia visą kūną, nes visą lovą užėmė šunys.
Puikiai atsimenate visų šunų kilmę, bet pamirštate, jog ta būtybė, šmirinėjanti namuose – tai jūsų nuosavas vyras.
Šeima pareiškia:mes arba šunys! Žinoma, pasirenkate šunis.
Tenka atsisakyti profesijos ir darbo, nes nebelieka laiko savo šunų priežiūrai.
Geriausia draugė – ta, kuri kasdien skambina ir klausia apie jūsų šunų savijautą. Aišku, ji tiesiog privalo pabrėžti, jog tokių gražiuolių jai dar niekur neteko sutikti per visą gyvenimą.
Šunų maitinimas užima daugiau laiko, nei šeimos.
Kaip jaučiatės? Jei esate pirmos – antros stadijos ligonis, padėtis nėra beviltiška. Liga vystosi iš lėto ir daugumoje stebėtų ligonių neperėjo į trečią, sunkiausią, stadiją. Tačiau pavienių atvejų ir Lietuvoje pasitaiko. Įdomiausia, jog asmenys, sergantys šios ligos pirma – antra stadija, paprastai turi šeimas ir atrodo visiškai sveiki.. Dažnai ligos simptomai pasireiškia tik prakalbus apie šunis.
Sergantys trečiąja ligos stadija turėtų būti karantinuojami, o gydymo ir bandymų rezultatai panaudojami kovai su šia pavojinga liga.Tikrai liūdna matyti, kaip žmonės, kažkada buvę normalūs ir gyvybingi, bėgioja po namus ir apylinkes,“braižydami“ trikampes ir kitokias trajektorijas, leisdami keistus garsus, kad tik atkreiptų savo šuns dėmesį. O žodis „paroda“, neapdairiai išsprūdęs iš mūsų lūpų jų akivaizdoje, sukelia jiems tokią euforiją, kad tenka įsikišti gydytojui.
Šia liga lengva apsikrėsti, o platintojais yra veisliniai šunys.
Prevencija:
Jei jūsų mieste vyksta šunų paroda, verčiau išvykite į gamtą – prie ežero ar į mišką.
Jei jau atsidūrėte parodoje, venkite bendrauti su simpatiškais veisėjais, nes jie, ypač kurie laimi, gali jau būti užsikrėtę.
Jei bendravote su įtartinu asmeniu, grižę iš parodos palįskite po šaltu dušu.
Kaip įmanydami venkite pokalbių apie šunis ir išmeskite iš galvos mintį apie dar vieno šuns įsigyjimą.Kadangi vakcina nuo šios ligos dar neatrasta, svarbiausia – profilaktika.
