Keliaujame su augintiniais – transporto priemonės

Keliones su gyvūnais reglamentuoja teisės aktas, kurį 2003 05 26 priėmė Europos Parlamentas – Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003. Keliaujant su augintiniais iš Lietuvos į ES šalis (išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją, Švediją ir Maltą) reikia turėti ES gyvūno augintinio pasą. Vežamas gyvūnėlis turi būti daugiau nei 3 mėn. amžiaus; identifikuotas integriniu grandynu arba įskaitoma tatuiruote; paskiepytas nuo pasiutligės aktyvuota vakcina pagal gamintojo rekomendacijas; apie šį vakcinavimą turi būti pažymėta gyvūno pase (http://www.vet.lt/).

Prieš atostogas įsitikinę, jog poilsio namų administracija neprieštarauja jūsų šuns viešnagei, vis dėlto susipažinkite su įstatymais. Ką galite ir ko negalite keliaudami su augintiniu.

Kai kurios šalys įvežamiems gyvūnams taiko gana griežtus reikalavimus, todėl patartina susisiekti su šalių, į kurias ketinate vykti, ambasadomis. Prieš kelionę mes draudžiamės, o ką daryti su augintiniais? Lietuvos draudimo bendrovės vis dar vangiai draudžia naminius gyvūnus, nes joms tai neapsimoka. Vakarų šalyse gyvūnų draudimas tapo norma. Štai JAV automobilių draudimo kompanija „Progressive Corp“ pati draudžia gyvūnus ir jų šeimininkus nuo autoavarijų pasekmių. Kadangi Jungtinių Valstijų gyventojai laiko daugiau kaip 150 mln. naminių gyvūnėlių ir per metus išleidžia apie 40 mlrd. dolerių jų reikmėms, norinčiųjų apdrausti keturkojį keleivį pakanka.

Automobiliu

Mūsų krašto šunys daugiausia keliauja automobiliais. Planuodami atostogas, iš anksto apsilankykite su augintiniu pas veterinarą (skiepytis, įsigyti vaistų nuo erkių ir blusų). Net jeigu keliausite netoli, vis tiek vežkitės augintinio sveikatos pasą. Pravers ir pirmosios pagalbos vaistinėlė. Keliaujant automobiliu patogiausia įkurdinti šunį specialioje pervežimo dėžėje. Jis neblaškys dėmesio, netrukdys keleiviams ir vairuotojui. Neturint kelioninės dėžės, patariama prisegti augintinį saugos diržais, tupdyti ant užpakalinės sėdynės. Ant sėdynės tiesiamas neslidus, lengvai plaunamas užtiesalas. Dar patogiau keliauti automobiliu, kuriame augintinį nuo keleivių atitveria specialios grotelės. Šunį vežti uždaroje automobilio bagažinėje draudžiama. Kai kuriose šalyse (Belgija, Didžioji Britanija) jau reikalaujama, kad automobiliu vežamas šuo segėtų saugos diržus. Šių diržų galima įsigyti ir mūsų krašto zoologijos bei automobilių parduotuvėse. Šunį pratinti keliauti reikėtų taip pat iš anksto. Iš pradžių įleiskite jį į automobilį, tegul viską apuosto, apžiūri. Tegul patupi, pasnaudžia automobilyje. Kai šuniukas apsipranta viduje, kitąkart galima pamėginti trumpai pasivėžinti. Palengva ilginkite važiavimo laiką. Jei šuo dresuotas, keliauti nesunku. Nepaisant nieko, jis turi segėti antkaklį, būtina pasiimti ir pavadėlį, o dar geriau du – trumpą ir ilgą (susivejančią ruletę). Dideliems šunims pravers ir antsnukis, kad nesulauktumėte priekaištų. Būtina gertuvė su „naminiu“ vandeniu, įprastas sausas ėdalas, jis visų atostogų metu nesuges, yra patogus vežiotis. Jeigu šuo neturi tatuiruotės arba integrinio grandyno, antkaklio vidinėje pusėje užrašykite savo koordinates. Kelionės metu sustokite poilsio aikštelėse, duokite šuniui palakti, leiskite pasimankštinti. Nei prieš kelionę, nei jos metu augintinio nešerkite. Neleiskite jam kaišioti galvą pro atvirus automobilio langus (gresia akių arba ausų uždegimas, į akis gali įkristi svetimkūnių).

Lėktuvu

Į lėktuvo saloną galima pasiimti ne daugiau kaip 8 kg sveriantį augintinį, kuris, tupėdamas specialioje dėžėje, tilptų po keleivio sėdyne arba ant kelių (dėžės dydis – 50 x 40 x 23 cm). Pervežimo dėžėje gyvūnas turi laisvai atsistoti, apsisukti, ištiesti kojas. Didesni šunys gabenami pervežimo dėžėse atskirame lėktuvo skyriuje. Jeigu ilgos kelionės metu šunį reikia talpinti į kitą reisą, persodinimo punkte jį pavedžioja, lakina, šeria, apgyvendina gyvūnų viešbutyje. Šunį apžiūri veterinarijos tarnybos specialistai. Gyvūno pervežimo dėžė turi atitikti IATA standartus (užrašas Airline approved). Jeigu perkate bilietą per internetą ir planuojate vežtis gyvūnėlį, susisiekite su oro laivyno bendrove, nes vietų skaičius gyvūnams ribotas. Neregių šunys įleidžiami į lėktuvo saloną ir kt. viešą transportą, jie keliauja nemokamai.

Traukiniu

„Lietuvos geležinkeliai“ (http://www.litrail.lt/) vietinio susisiekimo traukiniuose leidžia vežti kambarinius gyvūnus (šunis, kates, paukščius ir kt.), jei šeimininkas turi pažymą apie gyvūno sveikatą ir gali užtikrinti keleivių saugumą. Smulkius kambarinius gyvūnus reikia įdėti į specialią dėžę, juos leidžiama vežti 3 klasės vagone nemokamai (kt. vagonuose mokama kaip už 10 kg lydimojo bagažo). Didelius šunis, vienam keleiviui ne daugiau kaip du šunis, leidžiama vežti 1 arba 2 kl. pirmojo vagono, esančio šalia lokomotyvo, nedarbinėje angainėje. Mokama už kiekvieną kaip už 20 kg lydimojo bagažo. Vežant 3 kl. pirmojo arba paskutinio vagono angainėje, esančioje šalia lokomotyvo, mokama už kiekvieną kaip už 20 kg lydimojo bagažo. Šunys turi būti su pavadėliais, antsnukiais ir prižiūrimi šeimininko. Vagonuose su atskiromis kupė, sumokėjus už visas kupė vietas, taip pat galima gabenti šunis, tačiau keleivių ir šunų neturi būti daugiau kaip kupė vietų (šiuo atveju mokestis už šunis nemokamas). Jeigu keleivis nori vežti gyvūnus bagažo vagone, jie talpinami į narvus ir mokama kaip už 20 kg lydimojo bagažo. Šeimininkas turi važiuoti tuo pačiu traukiniu. Tolimojo susisiekimo traukiniuose gyvūnams gali būti papildomų reikalavimų, juos sužinosite įsigydami bilietą. Šiuo metu Lietuvos geležinkeliai ir kiti vežėjai gerokai pakeitė savo taisykles – susipažinkite su transporto kompanijų informacija jų tinklapiuose.

Autobusu

Autobuse keleivis turi teisę nemokamai vežti gyvūnus tik specialioje dėžėje arba narvelyje ir neužimti atskiros sėdimos ar stovimos vietos. Užėmęs atskirą vietą, perka bilietą. Gyvūno savininkas turi užtikrinti, kad nebūtų suteptos autobuso sėdynės, o gyvūnų priterštas vietas privalo išvalyti. Ne dėžėje gabenamas šuo turi būti su antsnukiu ir pavadėliu bei turėti sveikatos pažymą.

Keltu

DFDS LISCO keltai priima keleivius su augintiniais. Vienam keleiviui leidžiama vežtis ne daugiau kaip 2 šunis. Keliaujantiems su gyvūnais yra skirtos specialios kajutės, kuriose kilimai pakeisti linoleumu, po kelionės kajutės dezinfekuojamos. Keleivis, kuris plaukia su šunimi, turi išpirkti visą kajutę. Bilietas šuniui kainuoja apie 40 eurų.

Baidare

• Bus saugiau, jeigu valtyje arba baidarėje net gerai plaukiantis šuo segės gelbėjimosi liemenę.

• Kad keturkojis žygeivis neišsinertų iš antkaklio, turistiniame žygyje geriau jį „pasižaboti“ petnešomis.

• Pavadžio galą prisiriškite prie savo diržo, kad srauni upė nenusineštų šuns.

• Kad plaukiant šuo nesušaltų, apvilkite neperšlampamu kombinezonu arba liemene, apgaubkite savo lietpalčiu.

• Pasiimkite atskirą rankšluostį šuniui, laikykite jį arti savęs baidarėje.

• Karštą dieną uždėkite augintiniui kepurę, dažniau suvilgykit vandeniu galvą ir kūną. Jeigu spigina saulė, jam pravers ir šuniški akiniai nuo saulės.

• Šuns antkaklis arba petnešėlės turi būti su atšvaitais, jį geriau įžiūrėsite tamsoje.

Atsarga gėdos nedaro

Lipdami su augintiniu į autobusą, troleibusą arba traukinio vagoną, nežiopsokite. Jeigu šuo lipa lėtai, autobuso durys gali priverti letenas arba uodegą. Šoniniame veidrodėlyje vairuotojas gali nematyti žemai esančio šuns. Pasitaiko atvejų, kai lietingą dieną lipant laipteliais į troleibusą dėl elektros iškrovos šlapias šuns letenas nupurto srovė. Gyvūnas išsigąsta, sprunka ir gali papulti po ratais. Geriau, kad šuo į visuomeninį transportą įšoktų vienu šuoliu. Prieš šuolį reikia jį pristabdyti ir stebėti, kad priekyje augintiniui pakaktų erdvės. Pavadėlis, kurį laikote rankoje, turi būti vidutinio ilgio, ne per trumpas, kad nepatrauktumėt šuns atgal. Trumpakojai šunys sunkiau ir lėčiau lipa laiptais. Jei šuo mažas, imkite jį į glėbį ir saugiai įlipkite, o dar geriau gabenti specialioje dėžėje. Prieš išlipdami iš automobilio prisisekite šunį prie pavadėlio. Aplinkui juda automobiliai, jūs susirūpinę lagaminais ar kitais reikalais, o šuo, pajutęs laisvę, lekia strimgalviais. Įlipdami ir išlipdami iš automobilio neskubėkite užtrenkti durelių, nepriverkite augintinio uodegos. Sustoję atsipūsti, atkreipkite dėmesį, ar poilsio aikštelė švari, ar nėra stiklo šukių, maisto atliekų.